NTB istorija

 
Nacionalinio transplantacijos biuro istorija
 
Nacionalinio transplantacijos biuro istorija
 
Biuro direktorius:
• Gyd. Gintaras Rasimavičius - vadovavimo metai 1996 - 1999;
• Gyd. Asta Kubilienė - vadovavimo metai 2000 - 2016.
 
Reikšmingos datos iki Biuro veiklos pradžios:
 
1970 m. vasario 18 d. - prof. A. Marcinkevičiaus vadovaujama chirurgų komanda Vilniuje atliko pirmąją Lietuvoje inksto transplantaciją. Ši data laikoma transplantacijų eros Lietuvoje pradžia.
 
1974 m. balandžio 25 d. – V. Kleizos vadovaujama chirurgų komanda  Vilniuje atliko pirmąją inksto transplantaciją iš gyvo donoro.
 
1974 m. - prof. E. Daktaravičienės vadovaujama chirurgų komanda Kaune atlikto pirmąją ragenos transplantacija.
 
1987 metų rugsėjo 2 d. – prof. A. Marcinkevičiaus vadovaujami chirurgai pirmą kartą Lietuvoje ir visame Pabaltijyje recipientui sėkmingai persodino donoro širdį.
 
Reikšmingos datos įsteigus Biurą:
 
1996 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į transplantacijos pažangą šalyje, stengdamasi užtikrinti donorystės ir transplantacijos teikiamų paslaugų lygiavertį prieinamumą, teisingą ir efektyvų audinių ir organų paskirstymą, donoro ir recipiento teisių apsaugą, įsteigė Nacionalinį organų transplantacijos biurą (toliau - Biuras).
 
1996 m. gegužės 5 d. - priimti Nacionalinio organų transplantacijos biuro įstatai.
 
1996 m. lapkričio 19 d. – priimtas Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas.
 
1997 m. kovo 25 d. – priimtas Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas.
 
2000 m. – įsteigtas valstybinis Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registras, kuriame kaupiami duomenys apie asmenis, pareiškusius sutikimą/nesutikimą, kad jų audiniai ir (ar) organai po jų mirties būtų paimti transplantacijai, duomenys apie recipientus ir potencialius bei efektyvius donorus. Įteisinta ir Donoro kortelė.
 
2000 m. – pirmoji kepenų transplantacija Lietuvoje. Ją atliko profesorius Balys Dainys.
 
2001 m. – Biuras pasirašė sutartį su Krašto apsaugos ministerija dėl organų gabenimo kariniais sraigtasparniais.
 
2002 m. – Biuro iniciatyva pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos transplantacijos koordinavimo centrų (Balttransplant).
 
2002 m. – pradėta rengti teisinė bazė organų ir audinių transplantacijoms: inkstų, kasos-inksto komplekso, širdies, kepenų, plaučių, širdies-plaučių komplekso, žmogaus kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašai.
 
2003 m. spalio mėn. – Lietuvoje pradėta minėti Europos organų donorystės ir transplantacijos diena.
 
2003 m. – Biuras išleido Rūtos Naudžiūnienės knygą „Psichologiniai donorystės aspektai“.
 
2004 m. – įkurtas Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registras. Nuo 2005 m. vyksta informacinė – agitacinė kampanija „Būk geras“ („Be good“), kurios tikslas – pristatyti visuomenei kraujo vėžio ir kaulų čiulpų donorystės problemas, suteikti kuo daugiau informacijos apie kaulų čiulpų donorystę.
 
2004 m. – sukurta Biuro interneto svetainė www.transplantacija.lt. 
 
2004 m. – penkiolikos Europos šalių sveikatos apsaugos ministrai  ir Europos Tarybos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovai pasirašė Prahos deklaraciją, kurioje  sutarta dėl bendradarbiavimo organų donorystės ir transplantacijos srityje, įkurta tarpvalstybinė organizacija –-  Europos transplantacijos tinklas (angl. – European Transplant Network).
 
2004 m. –  Biuras išleido Ingridos Bračiulienės ir Valmanto Budrio knygą „Smegenų mirties diagnostika“. 
  
2005 m. – Lietuvos vaikai kepenų persodinimo operacijoms pradėti siųsti į užsienį.
 
2006 m. – Biuras pasirašė sutartį su Lenkijos transplantacijos koordinavimo centru Poltransplant.
 
2007 m. – Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama  įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus, paskyrė Nacionalinį transplantacijos biurą kompetentinga institucija, skirta kontroliuoti, koordinuoti veiklą, susijusią su audinių ir ląstelių donoryste bei transplantacija. 
 
2007 m.  – pakeistas Biuro pavadinimas – iš Nacionalinio organų transplantacijos biuro į Nacionalinį transplantacijos biurą.
 
2007 m. spalio mėn. Lietuvoje įsteigtas pirmasis audinių bankas (UAB „Imunolita“).
 
2007 m. – Biuras išleido pirmąjį periodinį leidinį – naujienlaiškį „Transplantacija“.
 
2007 m. – Biuras pirmą kartą dalyvavo tarptautiniame ES finansuojamame projekte ETPOD/EUROPEAN TRAINING PORGRAM ON ORGAN DONATION (Europos mokymų programa organų donorystei).
 
2007 m. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose atlikta pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje kepenų transplantacija iš gyvo donoro.
 
2007 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose atlikta pirmoji Lietuvoje širdies ir plaučių komplekso transplantacija.
 
2007 m. –  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose atlikta pirmoji Lietuvoje  plaučių transplantacija.
 
2008 m. gegužės 16 d. – pasirašyta pacientų nevyriausybinių organizacijų ir Biuro Bendradarbiavimo sutartis.
 
2008 m. birželio 19 d. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose atlikta pirmoji Lietuvoje kasos ir inksto komplekso transplantacija.
 
2009 m. spalis – sukurtas režisieriaus Sauliaus Beržinio dokumentinis filmas „...ir širdis iškeliauja“. Tai pirma dokumentinė juosta apie donorystę ir transplantacijas.
 
2010 m. – Biuras pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su tarptautine organų mainų organizacija Eurotransplant.
 
2010 m. –  Biuras dalyvavo tarptautiniame ES finansuojamame projekte COORENO/COORDINATING A EUROPEAN INITIATIVE AMONG NATIONAL ORGANIZATIONS FOR ORGAN TRANSPLANTATION (Europos iniciatyva koordinuojant nacionalinių organų transplantacijų organizacijų veiklą).
 
2010 m. – priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/53/ES, nustatanti transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartus.
 
2011 m. – Biuras reorganizuotas į viešojo administravimo įstaigą. Įsteigti trys skyriai: Teisės ir veiklos priežiūros, Transplantacijų koordinavimo ir Komunikacijos.
 
2011 m. – Biuras dalyvavo tarptautiniame projekte MODE/MUTUAL ORGAN DONATION AND TRANSPLANTATION EXCHANGES (Abipusiai organų donorystės ir transplantacijos mainai).
 
2011 m. gegužės 17 d. – Biuras pasirašė sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) dėl organų gabenimo „Eurocopter“ sraigtasparniais Lietuvoje ir iš artimojo užsienio valstybių.
 
2012 m. - Biuro specialistai pradėjo donorinių ligoninių ir transplantacijos centrų auditus.
 
2012 m. – Biuras dalyvavo tarptautiniame projekte ACCORD/ACHIEVING COMPREHENSIVE COORDINATION IN ORGAN DONATION THROUGH THE EU (Visapusiško organų donorystės koordinavimo Europos Sąjungoje siekimas).
 
2012 m. birželis – Karinių oro pajėgų sraigtasparnis iš Rygos tarptautinio oro uosto į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas atskraidino donoro organą. Pirmą kartą Lietuvos transplantologijos istorijoje širdis gauta iš kaimyninės šalies. Pirmą kartą Lietuvos chirurgai vyko į kaimyninę šalį eksplantuoti (išimti) širdies.
 
2013 m. gegužės mėnesį Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos apsaugos ministrai pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo transplantacijų srityje. Deklaracija suteikia teisinį pagrindą aktyvinti mainus donoriniais organais tarp Baltijos šalių.
 
2013 m. – nuo gegužės mėnesio Biuras dalyvavo tarptautiniame projekte FOEDUS/FACILITATING EXCHANGE OF ORGANS DONATED IN EU MEMBER STATES (Palankesnės sąlygos keistis organais tarp ES valstybių narių). 
 
2014 m. –  Biuras išleido Sauliaus Vosyliaus, Astos Kubilienės ir Šarūno Judicko metodinę knygelę „Organų donorystė“.
 
2014 m. kovo 27 d. – teisės aktų registre įteisinta nauja asmens sutikimo ir nesutikimo tapti donoru tvarka: sutikimą po mirties tapti organų donoru galima pasirašyti ir elektroniniu būdu. 
 
2014 m. liepa – Vilniuje vyko XV-osios Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais sporto žaidynės.
 
2015 m. – įteisintas neplakančios širdies donorystės modelis.
 
2016 m. vasaris – Lietuvoje rengiantis įdiegti donorystės po širdies sustojimo modelį, ekspertai iš Barselonos (Ispanija) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose surengė mokomuosius kursus.
 
2016 m. liepos 21 d. Lietuvoje pradėtas taikyti trečiasis – neplakančios širdies – organų donorystės modelis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojai paruošė pirmąjį mūsų šalyje neplakančios širdies donorą.
Paskutinė atnaujinimo data: 2016-11-11