Žodynas

Akies ragena - akies obuolio išorinio dangalo priekinė skaidri dalis, praleidžianti šviesą ir padedanti ją fokusuoti tinklainėje.
 
Akies rainelė - už ragenos esanti priekinė spalvota akies obuolio dalis su vyzdžiu viduryje.
 
Anestezija - skausmo nuslopinimas vaistais.
 
Apopleksija - kraujo išsiliejimas į smegenis, sukeliantis paralyžių.
 
Audinių bankas - viešoji arba privačioji įstaiga, atliekanti audinių ir (ar) ląstelių apdorojimą, konservavimą, saugojimą, utilizavimą, kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
 
Citomegalijos virusas (CMV) - herpes šeimos virusas, sukeliantis citomegaliją, kai seilių liaukose, o kartais ir vidaus organuose, smegenyse atsiranda didelių ląstelių su būdingais intarpais branduoliuose.Citomegalija dažnai susergama po ilgo ar glaudaus bendravimo su užkrėstu žmogumi; perpilant viruso nešiotojo kraujo; transplantuojant organus; lytiniu santykių metu. Patekęs į žmogaus organizmą, CMV būna jame visą gyvenimą ir išsiskiria su seilėmis, šlapimu, išmatomis, pienu.
 
Chemoterapija - tai piktybinių navikų gydymas medikamentais, slopinančiais vėžio ląstelių dauginimąsi ar sukeliančiais negrįžtamų pokyčių jose.
 
Cukrinis diabetas (cukraligė) - tai liga, sukeliama absoliutaus ar santykinio insulino trūkumo, dėl to sutrinka medžiagų, pirmiausiai angliavandenių, apykaita. Trūkstant insulino, gliukozė negali patekti į audinių ląsteles, todėl kraujyje padidėja gliukozės kiekis. Cukrinis diabetas pažeidžia akis, inkstus, periferines galūnių kraujagysles ir nervus, širdies bei smegenų kraujagysles.
Depresija Tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba.
 
Dirbtinės kepenys - kepenų pakaitinės terapijos aparatas - mechaninė detoksikacijos sistema, pagrįsta albuminų dialize.
 
Dirbtinis inkstas - hemodializės aparatas, prijungiamas prie ligonio kraujotakos sistemos. Dializė taikoma tada, kai savi inkstai nebesugeba apvalyti organizmo nuo medžiagų apykaitos produktų, pašalinti vandens pertekliaus, palaikyti normalios organizmo šarmų ir rūgščių, elektrolitų pusiausvyros.
 
Donoras - lot. „donare“- dovanoti,aukoti.  Žmogus, kurio audinių, ląstelių ir (ar) organų paimama transplantacijai jam esant gyvam arba po jo mirties ir kuris yra įregistruotas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre.
 
Efektyvus donoras - miręs žmogus, iš kurio paimta transplantacijai bent vienas audinys ar organas.
 
Eksplantacija - organo išėmimas iš donoro kūno.
 
Elektroencefalografija - galvos smegenų biosrovių užrašymas elektroencefalografu.
 
Eritrocitai - tai disko formos, abipus įgaubtos, netekusios branduolio raudonosios kraujo ląstelės..
 
Hemodinamika - kraujo judėjimas širdies ir kraujagyslių sistemoje.
 
Hemoglobinas - raudonųjų kraujo kūnelių dažomoji medžiaga, pernešanti deguonį.
 
Hepatitas - kepenų uždegimas.
 
Hepatito B virusas (HBV) - hepatito B viruso (HBV) sukeltas kepenų uždegimas.Ši infekcija sukelia kepenų pažeidimą, kuris gali progresuoti ir sukelti kepenų cirozę (kepenų randėjimą) ar kepenų vėžį.  90-98% suaugusiųjų per 6 mėnesius po ūminio virusinio hepatito B visiškai pasveiksta ir įgyja natūralų imunitetą.
HBV yra apie šimtą kartų labiau užkrečiamas nei AIDS virusas. Išorinėje sausoje aplinkoje (ne žmogaus organizme) šis virusas gali išgyventi iki 10 dienų. HBV gali būti perduodamas per kontaktą su infekuotais organizmo skysčiais - krauju, seilėmis, sperma, makšties išskyromis ir krūties pienu. Hepatitu B užsikrėsti galima lytinių santykių metu ar naudojantis instrumentais, užterštais infekuoto žmogaus krauju, per kraujo ar kraujo produktų perpylimus (šiuo metu tai rečiausia užsikrėtimo forma), darant tatuiruotę ar naudojant infekuoto asmens skustuvą, dantų šepetėlį.
 
Kai kurie žmonės užsikrėtę hepatitu B niekuo nesiskundžia. Kai kuriems pasireiškia į gripą panašūs simptomai, įskaitant nuovargį, apetito praradimą, vėmimą, karščiavimą, silpnumą, lengvus pilvo skausmus.
 
Retesni simptomai: tamsus šlapimas ir odos bei akių obuolių pageltimas ("gelta"). Vienintelis būdas patvirtinti ligos diagnozę - atlikti kraujo tyrimą.
 
Hipertenzija - kraujospūdžio padidėjimas.
 
Imunitetas - organizmo atsparumas tam tikroms genetiškai svetimoms medžiagoms (antigenams). Imuninė sistema kovoja su persodintais organais ir audiniais - tuomet vyksta audinių atmetimo reakcija, todėl po transplantacijos skiriama vaistų, kurie slopina imunitetą. Transplantuojant svarbu, kad donoro ir recipiento audiniai būtų kuo panašesni, todėl prieš transplantaciją atliekami audinių tapatumo testai. Donoro organai persodinami tik imunologiškai tapačius audinius turintiems žmonėms.
 
Imunosupresantai - vaistai, slopinantys organizmo gynybą, kad pastaroji i persodintą organą nereaguotų kaip į svetimkūnį.
 
Infarktas - riboto plotelio audinio žūtis, sutrikus jo aprūpinimui krauju.
 
Infekcija - už(si)krėtimas ligos mikrobais, užkratas.
 
Inkstas - porinis šlapimo skiriamasis organas, kuris ne tik reguliuoja vandens ir druskų kiekį organizme, bet ir išvalo kraują nuo kenksmingų medžiagų, pašalindamas jas su šlapimu.
 
Kadaverinis donoras - miręs asmuo, kurio audiniai ir organai buvo paimti transplantacijai.
 
Kardiograma - grafiškas širdies judesių atvaizdas.
 
Kasa - tai antra pagal dydį organizmo liauka, atliekanti dvi svarbias funkcijas: virškinimo ir endokrininę (gamina hormonus, kurių svarbiausias yra insulinas).
 
Kaulų čiulpai - akyta medžiaga, esanti kaulų ertmėse. Krūtinkaulio, klubikaulio, kaukolės kaulų, šonkaulių čiulpuose susikaupusios vadinamos kamieninės ląstelės. Joms dauginantis ir bręstant nuolat gaminasi naujos ląstelės, patenkančios į kraujo apytakos sistemą ir atliekančios įvairias funkcijas. Leukocitai, kovojantys su infekcijomis; eritrocitai, pernešantys į audinius deguonį ir pašalinantys iš jų medžiagų apykaitos produktus; trombocitai, dalyvaujantys kraujo krešėjime..
 
Kepenys - stambiausia virškinimo liauka. Kepenyse gaminama tulžis, baltymai, vitaminai, geležis, kaupiamos kai kurių medžiagų atsargos, nukenksminami medžiagų apykaitos produktai, kai kurie vaistai, alkoholis, apvalomas iš žarnų atitekėjęs kraujas.
 
Klinikinė mirtis - konstatuojama nuo to momento, kai sustoja kvėpavimas, nebėra širdies bei galvos smegenų veiklos. Požymiai: nėra sąmonės, nekvėpuoja, neužčiuopiamas pulsas, platūs vyzdžiai, oda melsva ar pilkai blyški.
 
Koma - kunki būklė, kai pacientas netenka sąmonės, jam išnyksta refleksai, sutrinka kitos gyvybinės funkcijos, tačiau jis nėra miręs.
 
Kraujas - raudonas kraujotakos skystis, maitinantis audinius. Kraujas aprūpina organizmo ląsteles deguonimi, maisto ir kitomis medžiagomis, išgabena iš audinių anglies dvideginį ir kitus medžiagų apykaitos produktus, dalyvauja apsauginėse reakcijose.
 
Ląstelės - kraujodaros kamieninės ląstelės, išgaunamos iš suaugusio žmogaus arba placentos ar placentinio kraujo po vaiko gimimo. Smulkiausios organizmo dalelės; pagrindinis gyvos struktūros vienetas.
 
Leukocitai - baltosios kraujo ląstelės. Leukocitai gaminasi ir bręsta kaulų čiulpuose, limfiniuose organuose bei limfoidiniame audinyje (blužnyje, limfmazgiuose).
 
Limfa - iš kraujo plazmos audiniuose susidarantis bespalvis tirštas skystis, tekantis gyslomis ir tarp ląstelių.
 
Limfmazgis - tai žmogaus limfinės sistemos dalis.Organas, kuriame susidaro limfocitai ir iš limfos šalinami svetimkūniai. Limfinė sistema labai svarbi patekus į organizmą infekcijai, svetimam baltymui ar pan. Patekęs „svetimkūnis" sukelia atitinkamą reakciją ir suaktyvina limfinę sistemą. Dėl to gali padidėti vienas ar keli limfmazgiai.
 
Dažnai specialaus gydymo neprireikia - padidėjimas praeina savaime, pasveikus nuo pagrindinės ligos.
 
Meningitas - tai infekcinė nervų sistemos liga, labiausiai pažeidžianti minkštuosius smegenų dangalus ir lemianti jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus.
 
Miokardas - širdies raumuo.
 
Miokardo infarktas - tai negrįžtamas širdies raumens pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl  širdies kraujotakos pablogėjimo.
 
Mirtis - negrįžtama žmogaus organizmo, kaip visumos, žūtis.
 
Multiorganinis donoras - donoras, iš kurio buvo paimta daugiau nei vienas skirtingas organas.
 
Narkotikas - medžiaga, vartojama narkozei; nuodinga, svaigi medžiaga, sukelianti narkomaniją.
 
Narkozė - organo ar organizmo užmarinimas operuojant.
 
Nervas - skaidulų pluoštas, laidas, kuriuo dirgesys eina į smegenis ir iš jų.
 
Organai - atskiros žmogaus kūno dalys, sudarytos iš įvairių audinių, kurie išlaiko savo struktūrą, vaskuliariškumą ir galimybę atlikti fiziologines funkcijas.
 
Patologija - mokslas, tiriantis ligos atsiradimą, eigą; ligos reiškinys, eiga.
 
Plaučiai - porinis kvėpavimo organas, užimantis didžiąją krūtinės ląstos dalį, kuriame vyksta dujų apykaita tarp įkvėpiamojo oro ir kraujo.
 
Pneumonija - tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių. Plaučių uždegimui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra su šaltkrėčiu, kosulys, skrepliavimas, kartais - atkosėjimas krauju, krūtinės skausmas, dusulys.
  
Potencialus donoras - žmogus, kuriam pirmo smegenų mirties konsiliumo metu nustatyti klinikiniai smegenų mirties požymiai.
 
Priepuolis - staigus ir stiprus ligos pasireiškimas.
 
Radioterapija - gydymas spinduliais (rentgeno, radžio ir kt.).
 
Reanimacija - mirštančio, staiga mirusio gaivinimas ir gydymas.
 
Recipientas - žmogus, kuriam gydymo tikslais persodinami audiniai, ląstelės ar (ir) organai ir kuris yra įregistruotas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre.
 
Regeneruojantis audinys - gyvo žmogaus audinys, kuris jį sužeidus ar dalį jo paėmus, savaime atsinaujina.
 
Sepsis - kraujo užkrėtimas, sukeliamas pūlinių mikrobų.
 
Smegenys - sudėtingiausia nervų sistemos centrinė dalis.
 
Smegenų mirtis - negrįžtama visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis, nors kai kurie žmogaus organai bei organų sistemos veikia.
 
Širdies vožtuvai - tarp dešiniojo prieširdžio ir dešiniojo skilvelio yra anga, kurią uždaro triburis vožtuvas (jį sudaro 3 burės). Tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio yra dviburis vožtuvas. Jie leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi - iš prieširdžio į skilvelį. Susitraukus skilveliui burės išsiskleidžia, susiglaudžia šonais ir uždaro angą į prieširdį, todėl kraujas atgal neprateka.
 
Širdis - kraujo varomasis organas. Širdis yra netaisyklingo kūgio formos , jos dydis apytiksliai prilygsta žmogaus kumščiui ir sveria 205-350 gramų.
 
Transplantacija - lot. “transplantare“ - pernešimas.  Audinių, ląstelių ir (ar) organų paėmimas ir persodinimas į kito žmogaus kūną gydymo tikslu.
 
Trombocitai - tai kaulų čiulpuose esančių ląstelių atplaišos. Svarbiausia jų funkcija -  dalyvavimas kraujo krešėjimo procese.
 
Vegetacinė būklė - sąmonės sutrikimas, kai išlieka pagrindinės gyvybinės funkcijos (spontaninis kvėpavimas, miego ir būdravimo ciklai), tačiau nėra kontakto su aplinkiniu pasauliu.
 
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) - tai virusas, mažesnis už bakteriją, gyvenantis tik žmogaus organizmo ląstelėse. ŽIV organizme nustatomas metodais, kuriais aptinkami antikūnai prieš ŽIV arba sudėtingais virusologiniais tyrimo metodais, nustatančiais ŽIV genetinę medžiagą DNR arba RNR. Antikūnai organizme randami po užsikrėtimo praėjus nuo 3-4 savaičių iki kelių mėnesių. Žmonės, kurių organizme aptinkamas ŽIV, vadinami užsikrėtusiais ŽIV. Užsikrėtus ŽIV, iš karto nesusergama AIDS. Pirmieji AIDS požymiai, priklausomai nuo įvairių organizmo faktorių, pasireiškia po penkerių ar net dešimties metų, kai virusas smarkiai pažeidžia imuninę sistemą. ŽIV plinta lytiniu būdu, iš motinos vaikui bei per kraują. ŽIV neplinta oro lašeliniu būdu, per vabzdžių įkandimus, buitiniu būdu bei per socialinių kontaktų metu.  
 
Paskutinė atnaujinimo data: 2016-10-20