Donorinės ląstelės recipientams keliavo “Spartanu” iš Vokietijos

Data

2020 03 19

Įvertinimas
0
spartanas.jpg

“Gyvybės kelyje stabtelėjimų negali būti. Sėkminga transplantacija yra darnaus komandinio darbo rezultatas”, - sako Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM vadovas Artūras Bagotyrius.

Kartu su namo iš Vokietijos grįžtančiais tautiečiais šį pirmadienį atkeliavo donorinės ląstelės – kaulų čiulpai. Jie buvo sėkmingai transplantuoti 61-erių metų recipientui.

Vakar vakare iš Drezdeno per Berlyną taip pat su grįžtančiais iš Belgijos tautiečiais atvyko donorinės ląstelės trejų metų vaikui, hospitalizuotam Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Pediatrijos centre.

Abu recipientai serga ūmine leukemija - kraujo vėžiu. Abiem kaulų čiulpai atskrido Karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvu “Spartan”. Donorinės ląstelės išgelbėjo jiems gyvybes.

Lemtingos 72 valandos

Lietuvos Negiminingų kaulų čiulpų donorų registro vadovė gydytoja hematologė Rita Čekauskienė pasakoja, jog suplanuotų transplantacijų nebuvo galima stabdyti, nes pacientai jau buvo paruošti: prieš transplantaciją taikomas vadinamasis kondicionavimas, t.y. leidžiamos didelės chemoterapijos dozės, siekiant išnaikinti piktybines kraujodarines ląsteles. Kraujo vėžiu sergančio paciento organizme vyksta defektyvi, vėžinė kraujodara. Tuo pačiu bandoma įveikti ligos ląsteles ir užslopinti imuninę sistemą. Kai pacientas paruošiamas transplantacijai, kelio atgal nebėra – jo paties kraujodara jau nebeatsikurtų.

Pacientas pradedamas ruošti tranplantacijai tik esant potencialiam donorui. Iš donoro paimtus kaulų čiulpus reikia persodinti per 72 valandas – per tiek laiko sugebėta suorganizuoti donorinių ląstelių pargabenimą iš Vokietijos. 61-erių metų pacientui skirtos ląstelės pirmadienį atkeliavo iš Berlyno, tad logistika nebuvo labai sudėtinga. Tačiau trejų metų vaikui skirtos donorinės ląstelės buvo Drezdene, suorganizuoti jų pargabenimą į Lietuvą buvo sudėtingiau: iš Drezdeno jos skrido į Berlyną, kur trumpam nutūpė tautiečius iš Belgijos gabenantis KOP lėktuvas “Spartan”.

Planai žlugo penkiskart

“Pirmadienį apie planuojamą į Berlyną vykti lėktuvą sužinojome iš žiniasklaidos ir kreipėmės pagalbos į Vokietijos ambasadą, KOP. Labai padėjo Ieva Drėgvienė, asociacijos “Kraujas” vadovė, medikas Paulius Gradeckas, taip pat Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM. Ženkliai prie organizacinio proceso prisidėjo Sveikatos apsaugos ministerija”, - vardija gydytoja R. Čekauskienė. Pasak jos, buvo apgalvoti visi įmanomi variantai, penki suplanuoti būdai pargabenti ląsteles jau buvo žlugę, kai sužinojo, jog kils “Spartan”.

Kuomet pirmadienį sėkmingai grįžo ląstelės, KOP atstovams buvo išsakytas prašymas pargabenti ir antradienį surinktas ląsteles mažamečiam vaikui. Oro pajėgos atsižvelgė į transplantologų prašymą ir suorganizavo “Spartan” maršrutą taip, kad ląstelės saugiai pasiektų Lietuvą – iš Belgijos skridęs lėktuvas trumpam nutūpė Berlyne, kur buvo atskraidintas neįkainojamas krovinys iš Drezdeno. Ląstelės perduodamos iš rankų į rankas – Berlyne jas perdavė Lietuvos ambasados Vokietijoje įgaliotas asmuo.

Padėti pasisiūlė vėžėjai

Kol Lietuvoje nebuvo paskelbtas karantinas, donorinės ląstelės įprastai būdavo gabenamos reisiniais lėktuvais. Uždraudus Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies dėl paskelbto karantino, situacija komplikavosi. Iš Vokietijos negalėjo atvykti ląsteles gabenti apmokyti kurjeriai, lietuviai irgi negalėjo išskristi iš šalies įprasta tvarka. Antžeminis transportas tapo chaotišku dėl nenuspėjamos situacijos Vokietijos – Lenkijos pasienyje. “Mums labai pasisekė, kad dėl KOP supratingumo ir daugelio žmonių rūpestingumo pavyko pargabenti ląsteles net du kartus”, - sako gydytoja R. Čekauskienė. Drezdene surinktos ląstelės pirmadienį praktiškai minučių tikslumu buvo atvežtos į Berlyną – automobilis buvo papuolęs į kamščius, buvo nerimaujama, ar suspės atvykti iki lėktuvo pakilimo. Vaikui skirtos ląstelės antradienį buvo atgabentos į Lietuvos ambasadą Berlyne ir specialiai saugiai supakuotos ten “nakvojo”: jos laikomos specialiose mikroaplinką ir reikiamą temperatūrą palaikančiose dėžėse. Ląstelės negali būti tikrinamos įprasta oro uostuose tvarka, jos negali būti švitinamos. Todėl tiek iš Lietuvos, tiek iš Vokietijos teko parūpinti krūvą įvairiausių leidimų: leidimai keičiasi kiekvienąkart, kai keičiasi transporto rūšis, gabenimo laikas ar perduodantys asmenys. Jei nebūtų buvę įmanoma pargabenti ląstelių oro keliu, jos būtų grįžusios logistikos kompanijos “Girteka” sunkvežimiu: buvo pasiruošta ir tokiam variantui, vežėjai patys pasisiūlė padėti, sunkvežimiai lūkuriavo ties Drezdenu ir Berlynu.

Donorai – iš Lenkijos ir Vokietijos

“Dėl šalyje susidariusios padėties nenorime nutraukti gyvybiškai svarbių transplantacijų”, - sako gydytoja hematologė. Ateinančią savaitę vėl laukia iššūkiai: bus donacija Lenkijoje, tad konsulė Seinuose pasisiūlė padėti, kertant Lietuvos-Lenkijos sieną, ir tikimasi, kad donorinės ląstelės recipientą pasieks laiku.

“Laukia daug iššūkių mūsų darbe, nes tradiciškai reisiniais lėktuvais nebegalime gabenti donorinių ląstelių. Tačiau tiems recipientams, kuriems transplantacija gyvybiškai svarbi, padėsime. Juk dėl karantino žmonės nenustojo sirgti vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis. Jaučiame pareigą tęsti paslaugų teikimą mūsų pacientams. Kartais pavyksta ir, rodos, neįmanomi dalykai. Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad dėl donorinių ląstelių kelionės iš Vokietijos teko tartis 58-iais telefono skambučiais ir 52-iem laiškais”, - suskaičiavo donorų registro vadovė. Pasak jos, šiuo metu negiminingų donorų ieškoma tik Lenkijoje ir Vokietijoje, nes iš kitų šalių atvežti donorines ląsteles tiesiog nebūtų galimybės.

Nuotraukoje: krepšys su donorinėmis ląstelėmis tuoj skris į Lietuvą iš Vokietijos.