Nacionaliniame transplantacijos biure – kolegos iš Šveicarijos

Data

2019 06 05

Įvertinimas
0
61986612_3009260992424886_6728654984646230016_n.jpg

Darbo klausimus geriausia aptarti susitikus gyvai. Vakar Vilniuje, Nacionaliniame transplantacijos biure prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Biuras) viešėjo svečiai iš Šveicarijos – organizacijos Swisstransplant vadovas Franz Immer ir šios organizacijos Koordinatorių skyriaus vadovė Franziska Beyeler.

Organizuoti susitikimą pasiūlė šveicarai – jie su Biuro specialistais pageidavo aptarti tarptautinių donorinių organų mainų organizavimą bei pasikeisti gerąja patirtimi. Į susitikimą taip pat buvo pakviesti Lietuvos transplantacijų centrų – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų – atstovai. Šiose gydymo įstaigose ne tik atliekamos transplantacijos – jos yra ir vienos didžiausių donorinių ligoninių Lietuvoje, todėl šių įstaigų darbuotojų įžvalgos donorystės ir transplantacijos klausimais yra itin svarbios.

Susitikimo metu svečiai iš Šveicarijos pristatė donorystės ir transplantacijos situaciją savo šalyje: organizacijos struktūrą, donorystės koordinavimo procesą, atliekamų transplantacijų rūšis ir transplantacijų centrų skaičių, donorystės ir transplantacijos procesų finansavimą bei šios idėjos pristatymą visuomenei.

8,4 milijonus gyventojų turinti Šveicarija donorystės procesą organizuoja 70 reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių (RITS). Šiuose skyriuose identifikavus donorus, jie pervežami į vieną iš 14 ligoninių, kurios galutinai patvirtinama smegenų mirtis, išlaikomas donoras bei atliekamas organų paėmimas.

Svečiai pristatė savo šalies donorystės rūšis: gyvoji donorystė ir donorystė po mirties. Gyvoji donorystė – inkstų ir kepenų. Be to, Šveicarijoje taikomas ir altruistinės gyvosios inkstų donorystės modelis. Donorystė po mirties – donorai po smegenų mirties ir neplakančios širdies donorai. Pritarimą organų donorystei Šveicarijos visuomenė išreiškia pasirašydama sutikimą – tai vadinamasis opt in modelis – toks pat, koks galioja ir Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu Šveicarijoje svarstoma, kad galbūt vertėtų įdiegti kitą – numanomo sutikimo donorystei modelį – opt out, nes  labai daug – apie 60 proc. – mirusiųjų artimųjų nepritaria donorystei.  

Visuose 70 RITS skyrių yra vietiniai donorystės koordinatoriai, ir šias funkcijas dažniausiai atlieka RITS slaugytojos.

Donoriniams organams pervežti Šveicarijoje naudojamasi taksi, taip pat – greitosios pagalbos automobilių, sraigtasparnių ar lėktuvų paslaugomis.

Šveicarijoje yra šeši transplantacijos centrai,  kuriuose atliekamos širdies, plaučių, inkstų, kepenų, kasos ir žarnyno transplantacijos.

Logistikos, mokymų išlaidas bei vietinių koordinatorių darbo užmokestis yra Swisstransplant kompetencijoje.

Kolegos iš Šveicarijos, pristatydami organų donorystės ir transplantacijos idėjos viešinimą, pabrėžė, kad  žinią būtina skleisti visuomenei bei specialistams, dirbantiems šioje srityje. Vienas iš komunikavimo būdų –  informaciniai plakatai su žmonių, gyvenančių po transplantacijos, nuotraukomis. Tokie plakatai demonstruojami ligoninėse.

Biuro specialistai perskaitė pranešimą apie donorystės ir transplantacijos situaciją Lietuvoje.

Vykusiose diskusijose Lietuvos specialistus labiausiai domino organų paskirstymo, donorystės ir transplantacijos koordinatorių pavaldumas, atliekamos funkcijos, darbo apmokėjimas, tarptautinių mainų donoriniais organais organizavimas. Svečiai iš Šveicarijos lankėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei Kardiochirurgijos skyriuose.  

Biuro ir organizacijos Swisstransplant bendradarbiavimas tęsiasi jau keletą metų. Neradus tinkamų recipientų Lietuvoje ir dalyvaujant tarptautinių donorinių organų mainų programoje, nuo 2017 metų į Šveicariją buvo išsiųsti 9 donoriniai organai. 

Jei dar nesate išreiškę sutikimo donorystei, tai padaryti galite čia: https://ntb.lt.