Po antrosios kaulų čiulpų transplantacijos jaunuolis stiprėja namuose

Data

2018 12 12

Įvertinimas
2
48182303_1978392882241075_1597016832340918272_n.jpg

Skaitytojai tikriausiai prisimena Ernesto, sergančio kraujo vėžiu, didžiulę svajonę – paskraidyti sraigtasparniu, kurią šių metų spalio pradžioje realybe pavertė Valstybės sienos apsaugos tarnybos orlaivių pilotai ir Nacionalinis transplantacijos biuras. Skrydžio metu Ernestas sėdėjo šalia piloto, visas skrydis buvo filmuojamas iš orlaivio galo, o Ernestas jį spėjo įamžinti ir savo fotoaparatu. Maža to – pilotas orlaivį skrisdamas pakreipė į šoną, ir aštrius pojūčius mėgstančiam vaikinui tai ypač patiko. „Skraidyčiau ir skraidyčiau!“ – tuomet po skrydžio sakė Ernestas. Ir tikimės, kad jis skraidys dar ne kartą, nes jau stiprėja namuose po antrosios kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų  čiulpų) transplantacijos.

„Pagaliau sutriuškinau didžiausią žmogaus priešą – vėžį, kuris kankino ištisus metus“, – jautrų laišką savo socialinio tinklo paskyroje pradeda devyniolikmetis Ernestas. Vaikinas, kuriam daugiau kaip prieš metus buvo diagnozuota itin agresyvi kraujo liga, jau grįžo į namus – sveiksta po kaulų čiulpų, kurių donorė buvo mama Saulė, transplantacijos.

Per daugiau nei metus, kol buvo gydomas, Ernestas dukart gulėjo reanimacijos skyriuje, išbandė krūvas vaistų, jam dukart buvo atliktos kaulų čiulpų transplantacijos – pirmą kartą transplantuoti paties Ernesto kaulų čiulpai, o būklei blogėjant – ir mamos Saulės. Prieš pastarąją transplantaciją ir po jos būklė buvo itin sunki.

„Išlipau iš to, galima sakyti, vien mamos Saulės pagalba, kuri kiekvieną dieną eidavo pas mane, maitindavo, kai pats nepajėgiau, ir kiekvieną dieną skatino, kad nepasiduočiau ir keliaučiau toliau gydymo keliu. Nors ir kiek per tą laiką pykomės, noriu pasakyt tau didelį ačiū bei kad tu esi pats brangiausias man žmogus šiam pasaulyje, kuris taip stengiasi dėl savo vaiko“, – nuoširdžius dėkingumo žodžius mamai išsakė Ernestas. Jis nepamiršo padėkoti ir savo draugams bei tiems žmonėms, kurie sunkiausiomis akimirkomis būdavo kartu, padėdavo užsimiršti, kurie paprasčiausiai prajuokindavo, įkvėpdavo mąstyti pozityviai.

Mamos kaulų čiulpai Ernestui buvo transplantuoti spalio pabaigoje, o po mėnesio, lapkričio pabaigoje, vaikinas buvo išleistas į namus. Tiesa, jis kas savaitę iš Šakių rajono turės atvykti į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas kraujo tyrimams, tačiau mama džiaugiasi, kad sūnaus sveikata pamažu taisosi. „Kaip bus ateityje – nežino niekas. Tačiau kol kas sūnaus savijauta – gera, kraujo tyrimai – geri, o Santaros klinikų medikai sukūrė patį didžiausią stebuklą: mano vaikas gyvas“, – sako mama. Ji džiaugiasi, kad gydymas buvo efektyvus ir pavyko pasiekti maksimaliai gerą rezultatą.

„Namuose ir sienos gydo“, – pasiteiravus apie Ernesto savijautą grįžus į namus po antrosios kaulų čiulpų transplantacijos, sako mama Saulė. Nuo didžiulio kiekio vaistų šalutinio poveikio, ištverto ilgo chemoterapijos kurso Ernestas dar silpnas ir geru apetitu pasidžiaugti negali. „Tačiau Ernestas nusiteikęs optimistiškai ir blogai negalvoja. Jis – mūsų didvyris, iš kurio aš turėčiau mokytis nepalūžti. Net suaugęs žmogus neištvertų to, ką teko iškentėti mano sūnui“, – neabejoja Saulė.

Sunki liga Ernestą užklupo, vos pradėjus mokslus dvyliktoje klasėje. Dėl ligos mokslus teko atidėti nežinia kuriam laikui. Dabar Ernestas, pasak jo mamos, džiaugiasi smulkmenomis. Labai laukia Kalėdų. „Jo džiaugsmai dabar paprasti ir žemiški. Vieną kartą sako man: „Mama, aš nusipirkau traukinuką su muzika, kuris mus visus džiugins važiuodamas aplink Kalėdų eglutę“.

Tegul Ernestą ir visą jo šeimą, kaip ir mus visus, apgaubia ramus Kalėdų laukimas, viltis, gebėjimas džiaugtis smulkmenomis ir tikėjimas, kad gyvenime viskas bus taip, kaip norime.

Komentarai

0
Prašome susipažinti su taisyklėmis.
Blogai įvestas apsaugos kodas.