Siekiant kilnių tikslų – ambicingi planai

Data

2019 11 28

Įvertinimas
0
diskusija.jpg

Ko  reikia, kad organų donorystės ir transplantacijų rodikliai Lietuvoje kiltų? Vienijami tokių ambicingų tikslų, į darbo grupę susibūrė įvairių institucijų atstovai: Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai, organų donorystės ir transplantacijos procese dalyvaujantys  medikai, pacientus vienijančios asociacijos „Gyvastis“ nariai ir kt.  

Darbo grupė buvo sukurta Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jos sudėtį patvirtino įsakymu. Darbo grupė jau buvo susirinkusi į tris Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusius posėdžius. 

Kaip yra sakęs Prezidentas G. Nausėda, organų donorystė – vienas svarbiausių sveikatos politikos prioritetų: „Donorystę privalu skatinti kaip didžiadvasiško solidarumo ženklą. Tačiau nors pritariančiųjų donorystės idėjai skaičius auga, turinčiųjų donoro kortelę daugėja, deja, organų donorystės ir transplantacijos rodikliai negerėja jau daugybę metų. Būtina atsižvelgti į Europos Sąjungos rekomendacijas, aiškintis priežastis, dėl kurių kasmet nesulaukę donoro miršta dešimtys žmonių, dar pusantro tūkstančio negali visavertiškai gyventi. Situaciją reikia keisti valstybės politikos mastu, todėl Prezidentūra pakvietė atsakingas institucijas kartu imtis darbų, kad visuomenė pajustų akivaizdžius pokyčius“.

Darbo grupės siūlymu organų donorystės sritis yra įtraukta į Vyriausybės rengiamą Nacionalinės pažangos programos projektą. Darbo grupė, siekdama ambicingų šioje programoje užsibrėžtų tikslų, numatė, kad efektyvių donorų skaičius Lietuvoje 1 mln. gyventojų 2025 metais turi būti 25, o 2030 metais – 30. 

Darbo grupės užduotis – ieškoti galimybių, kaip didinti donorų skaičių, žmonių informuotumą organų donorystės klausimu, pritaikyti Lietuvoje gerąsias kitų šalių praktikas. Ketinama keisti įstatyminę bazę, pritaikant kitų šalių patirtį, analizuoti, kokios pagalbos reikia medikams, kuriems tenka ypatingai atsakinga pareiga – kalbėti su mirusiųjų artimaisiais dėl galimybės dovanoti organus donorystei. 

Norint įgyvendinti šiuos ir kitus programoje numatytus tikslus, be kita ko, turi būti numatytas ir atitinkamas finansavimas šioms priemonėms įgyvendinti.