header image

Mitai ir faktai

 

DAŽNIAUSI MITAI APIE DONORO KORTELĘ IR ORGANŲ DONORYSTĘ

 

MITAS: Turėdamas Donoro kortelę, organų donoru galiu tapti prieš savo valią.

Kaip yra iš tiesų:  Netiesa. Ar žmogus taps organų donoru, lemia ne Donoro kortelė. Donoro kortelė – tik pritarimo organų donorystei simbolis. Esminė sąlyga, kad žmogus taptų organų donoru – žmogui reanimacijos skyriuje turi būti konstatuota smegenų mirtis ar širdies sustojimas. Kalba apie organų donorystę galima tik tada, kai nepavyksta atkurti kraujotakos smegenyse ir širdies veiklos, kai būna išnaudotos visos galimybės atgaivinti žmogų. Donoro kortelės turėtojai donorais tampa labai retai. Nuo 2000 metų, kai įteisinta Donoro kortelė, tik 7 mirusieji buvo pasirašę sutikimą donorystei po mirties.

*

MITAS: Recipientai gali susitikti su donoro artimaisiais.

Kaip yra iš tiesų: Susitikti negalima Lietuvos Respublikos įstatymai užtikrina donoro ir recipiento konfidencialumą, tačiau Nacionalinis transplantacijos biuras padeda ir tarpininkauja, jei donoro artimieji ir recipientas nori susirašinėti.

*

MITAS: Turtingiems ir žymiems žmonėms transplantacijos laukiančiųjų sąraše teikiama pirmenybė.

Kaip yra iš tiesų: Organai transplantuojami atsižvelgiant į medicininius kriterijus, recipiento laukimo laiką ir ligos sudėtingumą. Pirminis organo donoro ir recipiento parinkimas atliekamas informacinės sistemos – pagal kraujo grupę, ūgį, svorį, recipiento laukimo laiką, ligos sudėtingumą. Todėl nei žmogaus statusas visuomenėje, nei jo finansinės galimybės nepadės nei greičiau sulaukti organo donoro, nei greičiau pasveikti.

*

MITAS: Už dovanotus organus mokamos kompensacijos.

Kaip yra iš tiesų: Organų donorystė – savanoriška, altruistiška ir neatlygintina, todėl už dovanotus organus nei donorams, nei jų artimiesiems kompensacijos nemokamos.

 *

MITAS: Paimant organus transplantacijai, bus sudarkytas kūnas.  

Kaip yra iš tiesų: Netiesa. Organai transplantacijai paimami tokiu pačiu būdu, kaip ir atliekant įprastą operaciją – lieka tik pooperacinis randas. Transplantacijai imant ragenas, akies obuolys neišimamas ir nesudarkomas – imama tik plonytė, skaidri išorinio akies dangalo dalis, o į jos vietą dedamas implantas, vizualiai nesiskiriantis nuo tikrosios ragenos.

*

MITAS:  Dėl persirgtų ligų aš negaliu būti donoras.

Kaip yra iš tiesų: Medicinai kasdien tobulėjant, organų donorais gali tapti vis daugiau žmonių, nepaisant kadaise persirgtų ligų. Tačiau ar organai tinkami transplantacijai, gydytojai nusprendžia tik po žmogui konstatuotos smegenų mirties. Pavyzdžiui, jei donoras serga hepatitu, jo organus galima transplantuoti tokia pat liga sergančiam recipientui.

*

MITAS: Aš per senas būti donoru. 

Kaip yra iš tiesų: Donorais gali tapti įvairaus amžiaus žmonės. Svarbiausia – ne amžius, o sveikatos būklė. Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai sprendžia tiktai po jo mirties. Vyriausias donoras Lietuvoje buvo 82 metų, transplantacijai tiko jo inkstai ir ragenos. Europoje donoro kepenys, širdis, inkstai yra paimami ir iš 95 metų donorų.

*

MITAS: Žmogus gali atsigauti po smegenų mirties. 

Kaip yra iš tiesų:  Žmonės gali atsigauti po komos, bet ne po smegenų mirties. Koma ir smegenų mirtis nėra tas pats. Koma - sunki būklė, kai pacientas netenka sąmonės, jam išnyksta refleksai, sutrinka kitos gyvybinės funkcijos, tačiau jis nėra miręs. Smegenų mirtis - negrįžtama visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis, nors kai kurie žmogaus organai bei organų sistemos dar funkcionuoja. Smegenų mirtis yra galutinė individo mirtis. 

*

MITAS: Jei turėsiu Donoro kortelę, mane gali nužudyti dėl organų.

Kaip yra iš tiesų: Informacija apie Donoro kortelės savininkus saugoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Informacija apie Donoro kortelės savininką gali būti suteikiama tik jam pačiam asmeniškai prašant arba pateikus įgaliojimą – jo įgaliotam asmeniui, arba gydytojui – kai konstatuojama smegenų mirtis ir pradedamas pildyti potencialaus donoro protokolas. Svarbu ir tai, kad donoro organai gali netikti transplantacijos laukiantiems recipientams. Transplantacija tokiu atveju negalima, nes ji neišgelbės sergančiojo gyvybės, donoro organą sergančiojo organizmas atmes kaip svetimkūnį.

*

MITAS: Jei gydytojas žinos, kad noriu būti donoras, jis nesistengs išsaugoti mano gyvybės.

Kaip yra iš tiesų: Gydytojas pirmiausia gydo, nes jam svarbiausia – išgelbėti ligonį. Nė vienas gydytojas nėra suinteresuotas didinti pacientų mirtingumą savo ligoninėje. Į reanimacijos skyrių patekusį pacientą, visų pirma, siekiama išgelbėti, niekas nežino, kad žmogus yra pasirašęs sutikimą donorystei. Tik pacientui diagnozavus smegenų mirtį, su jo artimaisiais bus kalbama apie donorystę.

*

MITAS: Bet kas gali už mane pasirašyti sutikimą organų donorystei.

Kaip yra iš tiesų:  Netiesa. Pildant sutikimą Donoro kortelei gauti, reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Sutikimas pildomas farmacininkų, medicinos ar Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojų akivaizdoje. Duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorų bei recipientų registrą. Savo spendimą dėl donorystės žmogus gali bet kada pakeisti.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-11-17