28-erių vyro gyvenimą artimieji pratęsė kilniu būdu

Data

2022 07 15

Įvertinimas
0
būtina paminėti nuotr. freepik.com jcomp 2.jpg

Vos vienas pokalbis su vyru Justu pakeitė Inesos nuomonę apie organų donorystę. Kalbėdama su vyru moteris neįtarė, kad beveik po metų jai pačiai teks priimti sprendimą, ar pritarti organų donorystei ir pratęsti Justo gyvenimą kituose.

Ukmergės rajone gyvenanti Inesa pasakoja, kad prieš pokalbį su 28-erių vyru Justu jos nuomonė apie organų donorystę buvo neigiama – moteris neįsivaizdavo, kaip žmogus gali atgulti amžino poilsio be vienos ar kelių savo organizmo dalių.

„Aš iš pradžių prieštaravau, nes neįsivaizduodavau, kaip žmogus gali būti laidojamas be savo organų, bet vyras man aiškino, kad organai po mirties mirusiems tikrai nereikalingi. Jie reikalingi gyviems.

Kol artimai netenka žmogui su tuo susidurti, taip ir svyruoja nuomonė, nes nežinai, kas ir kaip vyksta. Kai tenka susidurti artimai, tada ir nuomonė pradeda keistis. Aišku, pokalbiai šeimoje irgi suteikia informaciją, ką ir kaip daryti,“, – sako moteris.

Išmoko dalintis gerumu

Inesa prisimena, kad pokalbis apie donorystę vyko ypatingu metu, nes artėjo Kalėdos – pirmosios, kurias moteris sutiko be savo mirusio tėčio, tad kalbėjosi su vyru apie netektį, jos sukeltą liūdesį ir mirtį.

„Pradėjome kalbėti, kad per šventes sunku netekus artimo žmogaus. Taip pradėjome kalbėti ir apie mirtį. Vyras pasakė, kad tikrai mirs pirmas, nes neiškęstų to skausmo, kuris pasireiškia mirus artimam žmogui. Aš jam prieštaravau, nes buvau vyresnė už vyrą ir sakiau, kad tikrai pirma pasimirsiu.

Taip atsirado tema ir apie organų donorystę. Kalbėjimo momentu dar vis tiek atrodė, kad kalbama tuščiai, teoriškai, tačiau atsidūrus vietoje, kai teko rinktis pritarti organų donorystei, ar ne, supratau visą pokalbio esmę ir prasmę. Tokioje situacijoje širdis vadovauja jausmams, bet suvoki, kad dar gali kažką padaryti po tokios baisios nelaimės. Prisiminiau pokalbį su vyru ir tas sprendimas buvo labai lengvas“, – sako moteris.

Savo vyrą Inesa prisimena, kaip ypatingai gerą, atsidavusių ir sklidiną meilės kitiems. Moteris šypsosi, kad visa tai jos vyrui Justui buvo duota iš aukščiau, o jis šios dovanos nešvaistė – savo pavyzdžiu to paties mokė ir kitus.

„Jis visuomet buvo jautrus žmonėms, kurie patekdavo į nelaimes. Padėdavo kitiems. Iš jo sklindantis gėris buvo toks stiprus, kad persiduodavo kitiems. Pavyzdžiui, aš pati išmokau dosnumo iš vyro. Iki tol mano mąstymas buvo pakankamai siauras – man norėjosi visko tik savo šeimai. Pamažu mano supratimas plėtėsi ir supratau, kad mano gerumo užtenka ir kitiems“, – šypsosi ji.

Ištiko smegenų mirtis

Tačiau prieš beveik trejus metus Inesa sulaukė žinutės, kuri jų šeimos gyvenimus pakeitė visiems laikams. Namų kieme Justas montavo automobilio padangą ir nutiko nelaimė – įvyko sprogimas.

Iškvietus greitąją pagalbą vyras buvo išvežtas į Vilnių, į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Vos įvažiavus pro ligoninės vartus vyras nustojo kvėpuoti, tačiau greita gydytojų reakcija Justui sugrąžino kvėpavimą ir gyvybės kibirkštį.

Vis dėlto, po kurio laiko Inesa iš gydytojų išgirdo, kad vyro patirta trauma prasilenkia su gyvybe.

„Gydytojai sakė atvykti kitą dieną. Kitą dieną niekas nepasikeitė. Leido mums užeiti į reanimacijos skyrių aplankyti. Žiūrėdami į prie aparatūros prijungtą vyrą, įtarimų, kad kažkas iš tikrųjų yra labai blogai, nebuvo. Atrodė, kad organizmas funkcionuoja. Galvojome, kad jam koma arba smarkiai sutrenkta galva, bet gydytojai pasakė, kad tai ne koma...

Mums pranešė, kad Justui smegenų mirtis. Gydytojas paaiškino, kad ji prilygsta gėlės nuskynimui ir pamerkimui į vazą – ateina metas, kai gėlė ir vazoje nuvysta. Mes supratome, kur linksta kalba. Paskutinis klausimas buvo, ar galėtume, ar sutiktume organus padovanoti donorystei. Mums reikėjo tik kelių sekundžių. Žinojome, ko būtų norėjęs vyras, todėl sutikau ir aš, ir jo mama“, – pasakoja Inesa.

Pakeitė 6 žmonių gyvenimus

Po kelių mėnesių Inesa sulaukė laiško iš Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriame buvo nurodyta, kad jos vyras padėjo net 6 žmonėms – transplantacijai netiko tik jo širdis.

„Sužinojome kokie organai tiko transplantacijai ir kam – vyrui ar moteriai – jie buvo transplantuoti. Labai laukiau šio laiško. Aišku, laiškų iš recipientų laukiu ir dabar. Vis galvoje sukasi mintis, kad galėčiau parašyti ir jiems, bet nežinau, ar jie nori gauti mano laišką.

Gavus laišką iš Nacionalinio transplantacijos biuro buvo tarsi atgimimas, nes žinojome, kad dalis vyro gyveno toliau. Kita emocija buvo, kad padarėme kažką gero, dėl ko kiti žmonės pasveiko ar sveiksta. Tikrai daug emocijų sukėlė, nes dėl mūsų nelaimės, kažkam atėjo džiaugsmas“, – pasakoja ji.

Inesa yra viena iš nedaugelio, kurie drįsta viešai prabilti apie savo šeimos pasirinkimą. Moteris sako, kad ir dabar atsiranda žmonių, kuriems nepatinka jų priimtas sprendimas.

„Aš stengiuosi suprasti ir juos – kol žmogus nesusiduria su tam tikromis situacijomis, jis nežino, kaip reaguotų. Mūsų šeima nesigaili priimto sprendimo paaukoti organus donorystei – mes dėl to tik didžiuojamės“, – sako moteris.

Dabar ir pati Inesa yra įsigijusi Donoro kortelę ir visi jos artimieji žino, kad moteris organų donorystei taria tvirtą TAIP.

Kas yra smegenų mirtis?

Smegenų mirtis – plonytė linija, kurią peržengus nebėra kelio atgal. Mirus smegenims, miršta ir žmogus, tačiau dar kurį laiką medicininės įrangos dėka jo širdis gali plakti, savo funkcijas gali atlikti ir kiti organai. Įtariant smegenų mirtį gydytojų laukia nelengva užduotis – ne tik pranešti artimiesiems apie mylimo žmogaus netektį, bet ir juodžiausią gyvenimo akimirką kreiptis į juos dėl organų dovanojimo kitiems.

Dažniausiai smegenų mirtis gali būti įtariama, kai pacientas yra patyręs sunkų galvos smegenų pažeidimą, dėl kurio yra be sąmonės ir negali pats kvėpuoti.  Smegenų mirtį lemia ne tik traumos – dėl to gali būti kaltas ir apsinuodijimas ar insultas. Tiesa, tai gana reta mirties priežastis – Lietuvoje per metus ji diagnozuojama kiek dažniau nei 100 kartų.

Tik nuo mirusiųjų žmonių artimųjų pritarimo organų donorystei priklauso, ar ištikus smegenų mirčiai bus galima dovanoti organus sunkiai sergantiems recipientams ir suteikti jiems viltį pasveikti.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 328 žmonės: 76 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 38 širdies, 7 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 48 kepenų, 154 ragenų transplantacijos. Iš jų – 3 vaikai.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

 

Nuotr. freepik.com/Jcomp