Dažniausiai užduodami klausimai
Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą
Pametus Donoro kortelę reikia parašyti prašymą Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriui (Santariškių g. 2, 08661 Vilnius) su prašymu išduoti kortelės dublikatą. Prašyme turi būti nurodytas vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas, kuriuo reikės siųsti Donoro kortelę. Donoro kortelės dublikatas bus išsiųstas paštu.
Donoro kortelė - tai simbolinis patvirtinimas, kad Jūs savanoriškai ir neatlygintinai sutinkate po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai. Svarbu ne turėti Donoro kortelę, o apie savo apsisprendimą po mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai pasikalbėti su savo artimaisiais.
Sutikimą, kad audiniai ir (ar) organai po mirties būtų panaudoti transplantacijai, gali pasirašyti kiekvienas veiksnus Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau ne jaunesnis kaip 18 metų.
Nepriklausomai nuo to, ar būdamas gyvas žmogus buvo pasirašęs sutikimą po savo mirties paaukoti savo organus ir (ar) audinius donorystei, atsižvelgiant į situacijos jautrumą, mirties atveju sutikimo visuomet atsiklausiama ir mirusiojo artimųjų. Sunkią netekties valandą sprendimą jiems priimti visada lengviau, jeigu yra žinoma velionio valia (jis buvo pasirašęs sutikimą Donoro kortelei ar organų donorystės tema tiesiog buvo kalbėjęsi namuose).
Jei Jūs pakeitėte nuomonę ir nebenorite turėti Donoro kortelės, tereikia Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktoriui parašyti prašymą išbraukti Jus iš Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro. Prašymą reikia atsiųsti adresu Santariškių g. 2, 08661 Vilnius. Gavus prašymą Jūsų duomenys bus išbraukti iš Registro. Jei po kurio laiko Jūs savo norą pakeisite, vėl galėsite parašyti prašymą Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktoriui su prašymus Jus vėl įtraukti į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą.
Taip, sutikimą, kad asmens audiniai, ląstelės ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai galima pasirašyti internete elektroniniu būdu. Tai padaryti galima adresu https://ntb.lt ir prisijungus per Elektroninius valdžios vartus.
Kiekvienas veiksnus asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų, turi teisę pareikšti valią apie sutikimą ar nesutikimą, kad jo audiniai, ląstelės ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai. Šie duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą.
Donoro kortelė - tai simbolinis patvirtinimas, kad Jūs savanoriškai ir neatlygintinai sutinkate po savo mirties dovanoti organus, ląsteles ir (ar) audinius transplantacijai ir esate įtrauktas į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą. Donoro kortelės nebūtina nešiotis kartu su savimi ar pan.
Įvairiose Europos ir pasaulio šalyse yra skirtingų registrų tipai (asmenų, sutikusių paaukoti savo audinius ir (ar) organus transplantacijai registrai; asmenų, nesutikusiųjų paaukoti savo audinius ir (ar) organus transplantacijai registrai; mišrieji registrai). Registro tipas priklauso ne tik nuo registruojamų asmenų, bet ir nuo šalyje galiojančios teisinės bazės.
Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM, kaip registro tvarkymo įstaiga, informaciją apie registro duomenis užsienio šalims teikia vadovaudamasis teisės aktais.
Remiantis Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymu, Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre kaip mirusio donoro audinių, organų recipientai registruojami tik asmenys,apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, ir asmenys, kuriems turi būti taikomas šis įstatymas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais.
Norint tapti kaulų čiulpų donoru reikėtų kreiptis į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centrą (Santariškių g. 2, Vilnius), tel. 8 688 62 707, (8 5) 236 5160 . Kitų Lietuvoje esančių kaulų čiulpų donorų registracijos vietų kontaktus galite rasti interneto svetainėje http://bukgeras.lt.
Organų ir (ar) audinių donorystė – savanoriška, altruistiška ir nemokama, todėl už dovanotus organus (audinius) nei donorams, nei jų artimiesiems kompensacijos nemokamos.
Organų (audinių) donoras gali būti persirgęs hepatitu B ir jo organai ar audiniai gali būti paimti transplantacijai, nes yra pacientų, laukiančių transplantacijos, kurie taip pat yra persirgę hepatitu B.
Asmens sveikata, kai jis užpildo sutikimą, kad jo organai ir (ar) audiniai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, netikrinama. Apie organų ir (ar) audinių tinkamumą transplantacijai gydytojai sprendžia tik po žmogaus mirties atlikdami įvairius tyrimus.
Jei būdamas gyvas asmuo raštu nebuvo išreiškęs sutikimo ar prieštaravimo, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, ir nėra užregistruotas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, tuomet sprendimą paaukoti organus (audinius) donorystei po jo mirties priima artimieji (sutuoktiniai, tėvai (globėjai, įtėviai), pilnamečiai vaikai, įvaikiai, broliai, seserys).
Imti audinius, ląsteles bei organus iš gyvo veiksnaus donoro leidžiama tik gavus jo raštišką sutikimą ir tik iš suaugusio giminaičio arba sutuoktinio. Gyvajai donorystei imti audinius, ląsteles ar organus iš pilnamečio neveiksnaus ar ribotai veiksnaus donoro draudžiama.
Pasaulyje, taip pat ir Europoje, yra atliekamos vien tik kasos transplantacijos. Lietuvoje jos kol kas neatliekamos. Ar bus atliekamos ir kada, negalime atsakyti.
Ne, tai nėra tiesa. Gydytojai nėra suinteresuoti didinti mirtingumo savo skyriuose ir neturi išankstinės informacijos, ar žmogus yra įtrauktas į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą. Į reanimacijos skyrių patekusį pacientą, visų pirma, bus siekiama išgelbėti, ir tik pacientui mirus, t. y. pagal tam tikrus kriterijus nustačius smegenų mirtį, apie tai bus pranešama Nacionaliniam transplantacijos biurui prie SAM ir kalbama su artimaisiais apie galimybę paaukoti organus (audinius) donorystei. Informacija, ar žmogus buvo išreiškęs savo valią dėl donorystės ir yra įtrauktas į Registrą, Biure tikrinama tik tada, kai iš ligoninės gaunamas pranešimas apie diagnozuotą žmogaus smegenų mirtį.
Jei onkologinis susirgimas nėra išplitęs po visą organizmą, t.y. nėra metastazių, kepenų transplantacija yra galima.
Taip, galimybė susirašinėti su donoro artimaisiais yra. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM tarpininkauja donoro ir recipiento šeimų susirašinėjimui. Bendrauti galima laiškais. Juose galima dėkoti, pasakoti apie save, artimuosius, tačiau be asmenį identifikuojančios informacijos (be vardų ir pavardžių, adresų, telefonų).
Taip yra numatyta Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 3 straipsnyje: „Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesas vyksta vadovaujantis savanoriškumo, neatlygintinumo, anonimiškumo, konfidencialumo, pagarbos žmogaus orumui, didesnės tikėtinos terapinės naudos už galimą riziką donoro ar recipiento sveikatai principais“. Iš recipientų gautus laiškus perskaitome ir persiunčiame donoro artimiesiems.
Laišką be kontaktinių duomenų (Biuro specialistai pasilieka teisę kontaktinius duomenis išbraukti) reikia siųsti į Nacionalinį transplantacijos biurą prie SAM, adresu: Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius. Papildomai Biurui (atskirame lape) reikia nurodyti savo vardą, pavardę, gimimo metus ir kada, kokia ir kuriame transplantacijos centre buvo atlikta transplantacija. Tuomet Biuro specialistai laišką persiunčia donoro artimiesiems. Jeigu donoro artimieji parašo laišką atgal į Biurą, Biuro specialistai persiunčia laišką recipientui.
Įstatymai draudžia pirkti ir parduoti organus. Organai yra gyvybiškai svarbūs ir neįkainojami, todėl Lietuvoje ir pasaulyje jų pirkimo ir pardavimo sandoriai yra draudžiami, už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Lietuvoje prekybą organais draudžia LR teisės aktai: Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir (ar) organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 13 straipsnis teigia, kad gyvo ar mirusio žmogaus audiniai, ląstelės, organai negali būti komercinių sandorių objektas. Taip pat draudžiama skelbti apie žmogaus audinių, ląstelių, organų poreikį arba jų prieinamumą, siekiant finansinės arba panašios naudos.
Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, būdamas gyvas asmuo gali dovanoti vieną inkstą ar dalį kepenų tik artimam giminaičiui (vaikui, broliui, seseriai, anūkui ar pan.) arba sutuoktiniui, taip pat yra įteisinta porinė donorystė. Gydymo būdą ir indikacijas transplantacijai nustato gydantis gydytojas ir siunčia pacientą į vieną iš transplantacijos centrų Vilniuje arba Kaune. Būdamas gyvas organą aukoti gali tik 18 metų sulaukęs pilietis.
Lietuvoje iš mirusio donoro atliekamos šių organų ir organų kompleksų transplantacijos: inkstų, širdies, kepenų, plaučių, širdies-plaučių komplekso, kasos-inksto komplekso, bei šių audinių transplantacijos: ragenų ir kaulinio audinio transplantacijos. Iš gyvo donoro atliekamos inksto transplantacijos.
Apie recipientus, laukiančius donorinių organų, pagal galiojančius įstatymus, informacija neteikiama. Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM interneto svetainėje teikiama informacija tik apie laukiančiųjų donorinių organų ar audinių recipientų skaičių.
Šeimos gydytojas, esant indikacijoms, rašo siuntimą pas nefrologą dėl tinkamumo inkstų transplantacijai. Jeigu Jūsų sūnui atliekamos dializės, tuomet siuntimą pas nefrologą gali išrašyti dializės gydytojas. Su siuntimu reikia kreiptis į Kauno ar Vilniaus transplantacijų centruose dirbančius nefrologus, t. y. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų arba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) nefrologus. Jei vaikas nepilnametis – į Vaikų ligoninės VUL SK filialo vaikų nefrologus.
Ar pacientui reikalinga organo (audinio) transplantacija ir ar jį galima ir reikia įtraukti į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą, po įvairių tyrimų sprendžia medikų konsiliumas.
Taip, galima. Dėl savo kūno paaukojimo mokslo labui po mirties, t. y. anatominės donorystės, reikėtų kreiptis į medicinos mokymo įstaigas, ruošiančias būsimus medikus. Tai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos institutas. Jų kontaktinę informaciją galite rasti čia.
Taip, jei korekcijos nėra tik redakcinio pobūdžio, o susijusios su naujo proceso ar jo dalies įdiegimu, naujų medžiagų ar prietaisų naudojimu, naujo teisės akto redakcijos nuostatų pritaikymu ir pan.
Ne, audinių banke gali dirbti ir kiti specialistai, ne vėliau kaip prieš penkerius metus išklausę specialią mokymo kursų programą. Visą audinių bankuose dirbti galinčių specialistų sąrašą galima rasti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 16 d. įsakyme Nr. V-704 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų ir kitų specialistų, tiesiogiai dalyvaujančių žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procese, kvalifikacijos, mokymo kursų programos ir išklausytų kursų pripažinimo tvarkos“. O detalūs kvalifikaciniai reikalavimai akies, amniono membranos, širdies ir kraujagyslių, kaulų bei raumenų audinių banko personalui nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakyme Nr. V-188 „Dėl specialiųjų reikalavimų personalui, teikiančiam audinių ir (ar) ląstelių įsigijimo, paskirstymo paslaugas, ir įrangai, reikalingai audiniams ir (ar) ląstelėms įsigyti (paimti), apdoroti, konservuoti, laikyti, paskirstyti, aprašų patvirtinimo“.
Audinių bankas yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti žmogaus audinių, ląstelių paėmimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo paslaugas ir jo veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatyme. O biobankas – mokslo įstaiga, atliekanti žmogaus biologinių ėminių ir sveikatos informacijos tvarkymą bei biomedicininių tyrimų atlikimą taip sudarant sąlygas naujų mokslo technologijų plėtrai ir jų taikymui. Biobankų veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų bioetikos įstatyme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-1468 „Dėl žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos ir žmogaus lytinių ląstelių donorystės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 83.2 papunkčiu lytinių ląstelių bankas privalo registruoti vaikų, gimusių naudojant donoro lytines ląsteles, skaičių.
Taip, jos gali būti panaudotos partnerės apvaisinimui ir saugomos, jei lytinių ląstelių bankas turi įdiegęs atskirą tokių ląstelių laikymo sistemą.
Ne sutuoktinio (trečiojo asmens) lytines ląsteles galima panaudoti apvaisinimo procedūrai, jei sutuoktinio (parnerio) lytinių ląstelių nepakanka, jos pažeistos arba yra tikimybė palikuonims perduoti sunkią genetinę ligą.
Lytines ląsteles draudžiama nusipirkti (jos negali būti komercinių sandorių objektas). Tokios sutartys ir sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Tačiau iš Europos ekonominės erdvės valstybėse esančių lytinių ląstelių bankų lytines ląsteles įsivežti ir jas naudoti procedūroms turi teisę universitetinės ligoninės, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas.
Nes Pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijų ir (ar) pavojingus nepageidaujamus reiškinius, susijusius su audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesu ir pagalbiniu apvaisinimu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-401, formos yra specializuotos donorystės ir transplantacijos proceso kokybei ir saugumui užtikrinti, jos teikiamos Nacionaliniam transplantacijos biurui prie SAM, kuris imasi atitinkamų prevencinių veiksmų (informuoja kitas suinteresuotas įstaigas arba inicijuoja neplaninį patikrinimą) bei rengia ataskaitą Europos Komisijai.
Taip, reikia turėti vadovo patvirtintą nustatytos veiklos tvarką teikiamoms donorystėms paslaugoms. Sveikatos apsaugos ministras, patvirtindamas tvarkos aprašus, nustato bendruosius visoms įstaigoms privalomus paslaugų teikimo reikalavimus, tačiau vidinę organizacinę ligoninės veiklą, užtikrinančią sveikatos apsaugos ministro įsakymo vykdymą, turi nustatyti ir patvirtinti pati ligoninė.
Ne, ligoninėje gali būti ruošiami tik vieno tipo donorai, priklausomai nuo ligoninės nustatytos veiklos tvarkos ir jos turimos aparatūros. Šiuo metu donorai, kuriems nustatoma negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas (neplakančios širdies donorai) ruošiami tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
Nuo 2024 metų liepos 1 dienos visoje Lietuvoje pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga. Nuo šiol Pavėžėjimo kriterijus atitikę pacientai gali gauti pavėžėjimo paslaugą į gydymo įstaigą ir atgal. Minimos paslaugos taip pat teikiamos asmenims vykstantiems į organų transplantacijas ir dializes.
Minima paslauga teikiama visose 60-yje savivaldybių. Recipientų pavėžėjimas į transplantacijas organizuojamas valstybiniu lygmeniu, tuo tarpu pavėžėjimo į dializes paslaugos įgyvendinimą užtikrina savivaldybės.
- kai vykstama / grįžtama į asmens sveikatos priežiūros įstaigą / ASPĮ dėl organo (-ų) transplantacijos*, atsiradus potencialiam donorui;
- kai vykstama/grįžtama į ASPĮ gauti planinių hemodializės paslaugų.
*Pavėžėjimo paslauga neteikiama, audinių ir ląstelių recipientams (vykstant / grįžtant į / iš ragenų ar kamieninių kraujodaros transplantacijas).
Taip, pavėžėjimo paslaugos teikiamos ne tik įprastais, bet ir neįgaliesiems pritaikytais automobiliais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad neįgaliesiems pritaikyti automobiliai nėra aprūpinti pacientui reikalingomis pagalbinėmis priemonėmis, tokiomis kaip neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė ir kt.
Išvardintais atvejais pavėžėjimą užsako asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas.