2023-02-09

Embrionų donorystė – dar viena galimybė nevaisingoms poroms susilaukti kūdikio

Kas penkta-šešta lietuvių pora susiduria su įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimais. Pagalbinis apvaisinimas laikomas efektyviausiu nevaisingumo gydymo metodu, tačiau jei abi poros pusės nevaisingos, yra didelė rizika su bent vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis perduoti didelę negalią sukeliančią ligą net ir naudojant donoro lytines ląsteles, dviejų ir daugiau pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu nesusiformavo embrionai, susiformavę embrionai nesivystė ir (arba) jų kokybė yra itin prasta, tokioms poroms susilaukti vaikelio gali padėti embrionų donorystė.

Higienos instituto duomenimis, 2019 m.  Lietuvoje buvo registruoti 644 vyrų ir 6 744 moterų nevaisingumo atvejai, 2020 m.  – 709 vyrų,  5560 moterų, 2021 m. – 944 vyrų,  6631 moterų nevaisingumo atvejis.

Nors pagalbinio apvaisinimo paslaugos Lietuvoje teikiamos jau daugiau nei 20 metų, tik 2016 metais priimtas Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymas, o 2017 metais jis papildytas nuostatomis, įteisinančiomis embrionų donorystę kaip vieną iš nevaisingų porų gydymo būdų.

Pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne metu, iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės laboratorijoje yra sujungiamos su vyro spermatozoidais ir taip gaunami perkėlimui į moters kūną tinkami embrionai.

Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau vieno perkėlimo į moters kūną metu daugiausiai gali būti panaudoti 3 embrionai. Likę nepanaudoti embrionai užšaldomi ir lytinių ląstelių banke saugomi ne trumpiau nei dvejus metus.

Poros, kurios nusprendžia, kad daugiau vaikų nebeturės ir nebepasinaudos lytinių ląstelių banke laikomais jų embrionais, gali embrionus donuoti. Pagrindinė embrionų donorystės sąlygą – embrionai turi būti sukurti ne anksčiau nei prieš dvejus metus.

Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, Lietuvoje 2019 m. buvo užšaldyta 1077, 2020 m. – 358, 2021 m. – 605 embrionai.

Kas gali donuoti embrionus?

Partneriai, kurių embrionas ar embrionai nebuvo panaudoti jų pačių pagalbiniam apvaisinimui ir yra laikomi lytinių ląstelių banke ne mažiau nei dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios, norėdami donuoti embrionus turi kreiptis į lytinių ląstelių banką, kuriame yra saugomi jų embrionai.

Lytinių ląstelių banko darbuotojai gavę partnerių pasirašytą sutikimą dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei, informuoja partnerius, ar jų embrionai galėtų būti donuojami. Jeigu sutikimas atitinka donorystės sąlygas, tuomet partnerių prašoma užpildyti informacinę vieno ar kelių donuojamų embrionų anketą, kurioje reikia nurodyti tam tikrą informaciją apie poros fenotipą bei sveikatos būklę, jie siunčiami reprodukcinės medicinos srityje dirbančio psichologo konsultacijai.

Psichologas įvertina partnerių apsisprendimą atsisakyti embrionų. Įvertinus partnerių apsisprendimą ir patvirtinus, kad embrionai gali būti naudojami donorystei, embrionai perkeliami į Vilniaus universiteto ligoninę arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę, kurioje embrionai saugomi iki jų panaudojimo recipientų pagalbiniam apvaisinimui.

Kas gali tapti donorinių embrionų recipientais?

Pora, pageidaujanti pagalbinio apvaisinimo procedūros su donoriniais embrionais, užpildo prašymą tapti embrionų recipientais ir teikia jį universiteto ligoninei, teikiančiai pagalbinio apvaisinimo paslaugas.

Embrionų recipientais gali tapti partneriai, kuriems neįmanoma gauti kokybiškų moteriškųjų ir vyriškųjų lytinių ląstelių pagalbinio apvaisinimo procedūroms ne moters kūne, dviejų ir daugiau pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu nesusiformuoja embrionai arba susiformavę embrionai nesivysto. Taip pat kai yra didelė rizika su bent vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis perduoti didelę negalią sukeliančią ligą net ir naudojant donoro lytines ląsteles, o kiti nevaisingumo gydymo metodai daugiadalykės komandos aptarimo metu vertintini kaip neturintys realios sėkmės.

Universitetinės ligoninės paskirtas koordinatorius, gavęs partnerių prašymą tapti embriono recipientais, organizuoja partnerių konsultacijas pas gydytoją akušerį ginekologą, medicinos psichologą ir socialinį darbuotoją. Paskirtas koordinatorius, gavęs specialistų išvadas, organizuoja daugiadalykės komandos aptarimą sprendimui, ar pora gali tapti embrionų recipientais.

Jei daugiadalykės komandos aptarimo metu patvirtinamos indikacijos ir nenustatoma kontraindikacijų tapti embrionų recipientais, priimamas sprendimas partnerius įregistruoti kaip embrionų recipientus ir pora ruošiama pagalbiniam apvaisinimui panaudojant donorinius embrionus.

Embrionų donorystės programą Lietuvoje koordinuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įgyvendina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių bankas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centras.