2024-10-11

Žvakučių šviesa ir žali objektai atidarė Europos organų donorystės dieną

Spalio 4-ąją iš Lietuvos, Vilniaus Rotušės aikštės į visą Europą iškeliavo kvietimas minint Europos organų donorystės dieną kalbėtis apie tai ir tarti TAIP. Lietuva tapo Europos organų donorystės sostine, organizuodama 23-iąsias Europos organų, audinių ir ląstelių donorystės dienas. Atidarymo renginį nušvietė 2081 žvakutės liepsnelės ir 63 pastatai, nusidažę žalia spalva – organų donorystės ir transplantacijos spalva.

Nacionalinis transplantacijos biuras organizuodamas šiuos renginius rėmėsi bendryste. Kiekviename žingsnyje, kiekvienoje akimirkoje dalyvavo organų donorystės ir transplantacijos proceso dalyviai: recipientai, laukiantys transplantacijos ir donorystės veidrodis – pacientai, gyvenantys po transplantacijos – pacientų asociacijos „Gyvastis“ nariai. Ačiū jiems – kad jau vienuoliktą kartą degamos žvakutės, pagerbiant visus organų donorus ir jų artimuosius –tapo renginio pradžia, iš 2081-os žvakutės suformuota širdis kviečia visuomenę susimąstyti apie organų donorystės prasmę ir pasikalbėti. Tą ypatingą dieną žvakutės liepsnojo 56-iuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, jungdamos visus į šviesos ir vilties tiltą kurti gyvenimus.

Sveikindamas susirinkusius Laurent Mallet, atstovaujantis EDQM (Europos Vaistų ir sveikatos priežiūros kokybės direktoratas), kalbėjo apie organų donorystės svarbą ne tik kaip medicininį stebuklą, bet ir kaip humanizmo bei tarptautinio solidarumo pavyzdį, peržengiantį šalių sienas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas, tardamas sveikinimo žodžius prisiminė ir savo prisilietimą prie organų donorystės intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje ir kvietė pasakyti TAIP organų donorystei, nes tai tiltas, kurį žmogus nutiesia, kad kita gyvybė galėtų tęstis.

Jautrios istorijos ir asmeninių stebuklų liudijimai

Gydytoja anesteziologė-reanimatologė Daiva Čičiškinienė savo žodžiais tarsi kalbėjo visų reanimatologų anesteziologų lūpomis: apie momentus, kai gydytojas turi pranešti apie pralaimėtą kovą dėl paciento gyvybės, nes jį ištiko smegenų mirtis. Ji jautriai perteikė tą neapsakomą emocinę amplitudę, kurią išgyvena Donoro artimieji, susidūrę su nelengvu, tačiau vilties kupinu sprendimu – priėmus asmeninį skausmą dovanoti gyvenimą kitiems.

Eglė, gyvenanti kepenų transplantacijos dėka, papasakojo apie donorystės stebuklą, įvykusį Lenkijoje prieš 16 metų. Brigita, gyvenanti su trečiu donoriniu inkstu, dalijosi savo patirtimi, kaip jos tėvai du kartus jai dovanojo pilnavertį gyvenimą, o dabar jau ji gyvena su dovanotu inkstu kitų žmonių dėka – organų donoro dėka. Šios istorijos liudijo apie donorystės prasmę – nuo šeimos narių iki nepažįstamų žmonių, kurie padovanoja gyvenimą kitiems.

Apie tiesiamus tiltus priminė geležiniai dangaus paukščiai, teletiltas ir donorystės spalvoje paskendusi Lietuva

Virš Rotušės aikštės praskrieję Lietuvos karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai tapo gyvu priminimu, kad kiekviena akimirka donorystės ir transplantacijos kelyje yra neįkainojama. Sraigtasparnių skrydis simbolizavo nebylų mostą visiems mums – tieskime tiltus gyvenimui.

Renginio dalyvius muzikine skraiste apgaubė Lietuvos karinių oro pajėgų orkestro atliekami kūriniai, kuriuose skambėjo muzikinė padėka bei viltis. Renginį vainikavo teletiltas, sujungęs Alytaus, Klaipėdos, Mažeikių, Viekšnių ir Vilniaus dalyvius į bendrą balsą, skelbiantį TAIP organų donorystei – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Tą vakarą Lietuva skendo ne tik žvakučių šviesoje, bet ir žalioje vilties spalvoje, simbolizuojančioje donorystės idėją. Net 63 visuomeniniai objektai visoje šalyje, įskaitant ir Europos Tarybos būstinę Strasbūre, buvo apšviesti žalia šviesa.

Ačiū visiems, kurių dėka Europos organų donorystės diena tapo jautri ir didinga ir iškeliavo į Europą. Tik nuo kiekvieno atskirai – Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių komandos – gydytojų ir slaugytojų, transplantologų, laboratorijų specialistų, greitosios pagalbos vairuotojų, regioninių ir nacionalinių koordinatorių, policijos, Karinių oro pajėgų ir Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų, žurnalistų, ir, žinoma, kiekvieno Lietuvos piliečio – ir visų kartu priklauso, ar nutiesime tiltus gyvenimui. Tai buvo bendrystės vakaras, kuriame dėkojome visiems. Dar kartą išskirtinis ačiū mirusių donorų artimiesiems – organų donorystės pradžių pradžia. Ačiū režisieriui Dominykui Kubiliui. Ačiū EDQM už suteiktą pasitikėjimą. Tieskime tiltus gyvenimui.

Vido Černiausko nuotraukos